Soomaa nacionalinis parkas yra vieta, kuri gyvuoja be žmonių įsikišimo

Draustinis yra teritorija, kuri įprastai valdoma valstybės arba privačios organizacijos siekiant atnaujinti gamtos turtus. Vietos bendruomenė gali susidurti su tam tikrais žemės panaudojimo apribojimais, nebent ši sąlyginai nėra pritaikyta vystymui. Net tokiu atveju dažnai prireikia vietos bendruomenės pagalbos bent jau tam, kad būtų užtikrintas taisyklių laikymasis ir draustinio priežiūra. Siekiant bendruomenės paramos, geriausia praktika yra rasti naujų, bendruomenei naudingų, žemės panaudojimo alternatyvų.

Pasitelkus ekoturizmą draustiniai gali būti naudingi, pavyzdžiui, gali atsirasti poreikis netoliese esantiems svečių namams ir viešbučiams. Lankytojų centrai, teikiantys maistą ir informaciją, galėtų sukurti papildomų darbo vietų. Deja, turizmas reikalauja kruopščios vadybos, neatsižvelgiant į kylančią riziką dėl padidėjusio žmonių srauto, kuris savaime gali kelti erozijos ar gamtos trikdymo sunkumus.

Baidarės leidžia tyliai džiaugtis aplinka ir jos neteršti

Soomaa estų kalboje reiškia „pelkynas“. Soomaa nacionalinis parkas yra vienas geriausiai įvertinų geriausios praktikos pavyzdžių ne vien dėl įvairių galimybių turistams džiaugtis gamta (pvz., baidarės vasarą ar stumiamos rogutės žiemą), bet ir dėl to, kad jo dėka buvo sukurtas vietos bendruomenės paramos tinklas „Soomaa draugai“ (Friends of Soomaa). Šis tinklas prisideda prie vietovės valdymo išsaugojant jos ypatingąsias savybes ir iškeliant inovacines idėjas, susijusias su apsaugos vystymu, ir sukuriant didesnę draustinio vertę.